Mokyklos mokytojos

rgita Millerienė

_MG_1439

Esu Jurgita Millerienė, Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ įkūrėja bei mokytoja, o šiuo metu ir jos vadovė. Lietuvoje esu baigusi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro studijas. Mintis suburti vaikučius ir jų tėvelius draugėn bei mokyti gimtosios kalbos man kilo dar 2004 m. Labai pasiilgau papildomos veiklos susijusios su baigtomis studijomis, norėjosi perduoti savo žinias kitiems ir nesustoti tobulintis. Mano gyvenimo tikslas yra įsilieti į islandų visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, neatsisakant savosios kalbos, kultūros bei papročių. Būdami dviejų kultūrų žinovai esame nepaprastai turtingi. Dar neturint savo vaikų, nerimą kėlė, jog Islandijoje nebuvo organizuojami jokie lietuvių kalbos užsiėmimai vaikučiams, nebuvo jokių renginių lietuviams, nors mūsų buvo palyginti daug, bet nesibūrėme bendrai veiklai. Bemokindama vaikučius tobulinausi ir toliau. Islandijos universitete baigiau Islandų kalbos užsieniečiams bakalauro studijas, o po to tame pačiame universitete įgijau ir Darželio auklėtojos bakalauro laipsnį. Dirbu darželyje, vedu islandų kalbos kursus lietuviams, esu sukaupusi tikrai nemažą žinių bagažą ir noriu savo patirtimi pasidalinti su kitas bei siekti naujų tikslų. Idėjų tikrai netrūksta, Islandijos lituanistinė mokykla yra subūrusi puikų mokytojų bei tėvų kolektyvą, kuris trykšta noru ir toliau aktyviai dalyvauti mokyklos vykdomoje veikloje, imtis naujų iššūkių, plėtoti naujas veiklos sritis, o svarbiausia turiningai praleisti laiką drauge.

Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ tikslai yra paprasti, bet itin reikšmingi mums visiems:

  • Išmokyti vaikučius gerbti ir mylėti savo gimtąją šalį bei gimtąją kalbą.
  • Tobulinti ir gilinti gimtosios kalbos žinias.
  • Artimiau susipažinti su Lietuva, jos papročiais, tradicijomis bei kultūra.
  • Ugdyti pagarbą sau ir kitiems, tapti pasitikinčia bei besididžiuojančia savo šaknimis asmenybe.
  • Skatinti pamąstyti, kas mes esame ir ko siekiame?
  • Suprasti, jog kelių kalbų mokėjimas yra raktas į sėkmę.

Renata Pratusytė

Renata 2014 10 05 NaujausiaGimiau 1988 metų sausio 23 d. Panevėžio rajone. Baigiau Ramygalos gimnaziją, vaikų muzikos mokyklą bei fortepijono klasę. Taip pat mokiausi groti akordeonu, lietuvių liaudies instrumentais, dainavau mokyklos chore. Šiuo metu savo muzikinius įgūdžius pritaikau dainuodama ir grodama muzikiniame ansamblyje „Gija“ bei organizuodama jo veiklą.

2006 m. įstojau į Šiaulių universitetą, muzikos pedagogikos specialybę. Studijų metu dainavau universiteto choruose „Littera“ bei „Studium“. Praktiką atlikau Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje, jos metu įgijau žinių ir vaikų ugdymo kompetencijų. 2010 m. sėkmingai užbaigiau ŠU studijas ir įgijau muzikos pedagogikos bakalauro laipsnį.
Islandiją pirmą kartą aplankiau 2007 m., kuomet atvykau padirbėti vasaros sezonui. Baigusi studijas persikėliau gyventi į Islandijos sostinę Reikjaviką. Didelis noras neužmiršti įgytų mokslo žinių bei  troškimas ir toliau tobulėti ugdymo srityje paskatino mane 2010 m. rugsėjį pradėti mokytojos darbą Islandijos lituansitinėje mokykloje „Trys spalvos“. Lituanistinis švietimas vyksta sklandžiai: mokoma ir kalbama lietuvių kalba, laikomąsi gimtosios šalies papročių ir tradicijų. Lituanistinėje mokykloje dar vadovauju ir mokyklos vaikų chorui. Išmoktos dainos ir šokiai atliekami įvairių renginių metu. Aktyviai dalyvaujame Reykjaviko kultūros dienose bei „Móðurmál“ organizacijos rengiamuose koncertuose.
2011 m. vasarą teko dalyvauti Airijoje vykstančiame 8-jame tarptautiniame Europos lituanistinių mokyklų sąskrydyje „Draugystės tiltas“. Jo metu mokytojai rinkosi į kvalifikacijos kėlimo seminarą „Daugiakalbystės ir vaikų pažintinės raidos sąsajos bei jų įtaka mokymosi sėkmei“. Sąskrydžio metu mokytojos aktyviai diskutavo bei dalijosi patirtimi organizuojant lituanistinį švietimą užsienyje.

Rasa Vareikienė

Rasa NAš esu Rasa Vareikienė. Gimiau 1987 m. gruodžio 31 d. Panevėžyje. Pirmoji mano mokykla buvo Panevėžio 12 – oji vidurinė. Joje mokiausi aštuonis metus. Tuo pačiu metu lankiau muzikos mokyklą, kanklių klasę. Grojau lietuvių liaudies ansamblyje  „Pynimėlis“. 2007 metais pabaigiau Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklą ir iškart įstojau į Vilniaus pedagoginį universitetą, įgyjau muzikos pedagogės bakalauro diplomą.  Stengiuosi ieškoti įvairios informacijos mokslo srityje, tobulėti. Dainuoju ir groju muzikiniame ansamblyje „Gija“.

Nuo 2013 m. aktyviai prisijungė prie Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ kolektyvo. Rasa yra 2-3 metų vaikučių grupės vadovė bei mažiukų choro vadovė.

Neringa Eidukienė

NeringaGimiau 1974 m. lapkričio 22 d. Mano vaikystė prabėgo, ko gero, šauniausiame Kauno kieme, tarp šauniausių to kiemo vaikų. Prisisegę svajonių ir fantazijų sparnus nenuilsdami klajojome nesibaigiančių nuotykių takais. Pirmoji mokykla – Kauno 41 -oji vidurinė (dabartinė VDU Rasos gimnazija), vėliau mokiausi Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykloje, kur įgijau kosmetikės higienistės specialybę. Didžiausia savo gyvenimo aistra pavadinčiau sceną. Tame pačiame vaikystės kieme buvo režisuojamas vaikų teatras, po to sekė pasirodymai darželio, vėliau mokyklos renginiuose, kurie malšino mano nepasotinamą alkį vaidybai. Ypatingą vietą mano gyvenime užima ir šokis. Pati šokusi pramoginių šokių kolektyve, vėliau šią aistrą perdaviau ir savo vaikams. Į Islandiją atvykau 2006 m. gegužę, giliai širdyje žinodama, kad į Lietuvą gyventi nebegrįšiu. Būdama čia griebiausi visų pasitaikiusių progų įsikabinti į nepažįstamą kultūrą, papročius ir kalbą. 2011 m. įgyjau socialinės darbuotojos pažymėjimą. Ateities svajonėse – Islandijos universitetas. Kas mane 2014 m. pavasarį paskatino prisijungti prie Islandijos lituanistinės mokyklos „Trys spalvos“ mokytojų kolektyvo? Ogi jaukus pokalbis prie kavos puodelio ir vėliau mano pačios užduotas klausimas: “Ar įsivaizduoji mane mokytoja?” Sprendimas imtis lietuvybės puoselėjimo – didelis įššūkis visų pirma sau pačiai. Svarbiausias uždavinys – pateisinti mokyklos steigėjų, tėvelių ir vaikų lūkesčius. Gyvenimas svečioje šalyje tuo ir žavingas, kad neretai žmogui pametėja net sapnuose neregėtas galimybes. Gal nuskambės keistai, bet šiandien esu be galo dėkinga savo pirmąjai mokytojai. Pasąmonės archyvuose nugulę jos darbo su vaikais metodai – kelrodė žvaigždė mano naujai veiklai. Džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie šio prieš dešimtmetį pradėto kilnaus darbo, didžiuojuos būdama mažos su dideliais siekiais lietuvių bendruomenės dalimi. Su didžiule aistra priimu galimybę užlipti ant dar vienos savo gyvenimo scenos.

Jurgita Motiejūnaitė

As 1Nors baigiau dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje ir turiu menų bakalauro laipsnį, nuolat domėjausi labai įvairiais dalykais, ypatingai lietuvių kalba bei literatūra, pasaulio literatūra ir kultūrą, psichologija, vadyba bei žmogiškųjų resursų valdymu. Šiuo metu darbuojuosi kaip laisvai samdoma interjero dizainerė, taip pat studijuoju tarptautinę edukaciją bei islandų kalbą Islandijos universitete.

Žinau, kad negalime savo vaikų išmokyti visko. Manau, kad svarbiausia yra išmokyti juos kritiškai mąstyti: kelti klausimus, ieškoti į juos atsakymų bei kritiškai vertinti bet kokią randamą informaciją. Svarbu yra parodyti vaikams kelią link žinojimo ir žinių lobynų bei paskatinti juos eiti tuo keliu. Iš savo patirties žinau, kad geras gimtosios kalbos mokėjimas suformuoja pagrindą ir kriterijus geram kitų kalbų mokymuisi – to ir bandau siekti nuo 2013 m. rudens mokydama Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“.

Irena Valužienė

IMG_4926

Esu Irena Valužienė. Vaikus myliu nuo mažens. Jei kas vaikystėje galvojo tapti aktoriais, gydytojais, tai aš, kiek save prisimenu, visada galvojau apie darbą su vaikais. Baigiau mokyklą Molėtų raj., Giedraičiuose, o 1985 m. įstojau į Vilniaus pedagoginę mokyklą, nes į Šiaulius tėvai neišleido bijodami, kad būsiu per toli nuo jų. Pedagoginę mokyklą baigiau 1988 m. ir likau Vilniuje dirbti vaikų darželio auklėtoja, 1990 m. įstojau į Vilniaus pedagoginį institutą, ištekėjau, o po kelių metų susirgus vaikui, mečiau mokslus, nes visą save atidaviau jo gydymui bei kitų vaikų auginimui. Ligos gydymas užtruko 8 metus, bet mes ją įveikėm ir aš vėl galėjau eiti dirbti, bet jau ne į mylimą darbą, nes per tuos nedarbo metus sumažėjo mano kvalifikacija bei darbo su vaikais  pasiūla. Beliko tik sapnuoti apie darbą su vaikais. Dirbau įvairius darbus, bet visada tai būdavo darbas su žmonėmis. Dirbau socialine darbuotoja, dirbau su rizikos šeimomis, su pagyvenusiais žmonėmis,  Lietuvos  draudime konsultante ir tuo pačiu užsiėmiau visuomenine veikla, buvau išrinkta „Videniškių bendruomenės centro“ pirmininke. Ja išbuvau net 7 metus.

Pirmą kartą į Islandiją atvykau kaip turistė 2010 m., pamačiau, kokia unikali ši šalis, o jau 2012 metų rudenį atvykau gyventi į Islandiją. Kol kas lankau islandų kalbos kursus, bandau po truputį judėti pirmyn, viliuosi, kad pramokusi kalbą stosiu mokytis į universitetą. Kai mane pakvietė vesti užsiėmimus Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys spalvos“ tuoj pat sutikau, nes pagaliau vėl galėjau dirbti savo mylimą darbą. Tikiuosi nenuvilsiu savo kolegių ir vaikų tėvelių. Atiduosiu šiam darbui visą savo širdį.

Judita Valentienė

FB_IMG_1454957208027

Gimiau 1984 rugsėjo 13 d. Kauno rajone, Babtų miestelyje. Mokiausi Babtų gimnazijoje, vėliau Marijampolės 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 2008 m. baigiau patalpų priežiūros specialybę Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, Kaune.

Nuo vaikystės buvau labai aktyvi. Būdama vos 12-kos metų įkūriau “SPVB” būrelį vaikams, visą savo vaikišką energiją skyriau būrelio veiklai, rengiau pasirodymus vaikų namų auklėtiniams. Vėliau dalyvavau skautų, ateitininkų stovyklose, piligriminėse kelionės po Lietuvą bei užsienio šalis. 2000 metų vasarą dalyvavau Jaunimo dienose Italijoje, susitikau su popiežiumi Pauliumi II.

Į Islandija su šeima atvykome 2008 metais. Pradžia buvo labai sunki, trūko žinių apie Islandiją, kankino Tėvynės ilgesys, socializuotis sekėsi gana sunkiai. Bet bėgant metams pamilome šią šalį, jos grožį, ramybę, patiko idealios sąlygos vaikų auginimui bei šeimos bendrumui. Į šalį atvykome su 3 metų sūneliu. Tik atvykus, sūnui iškilo kalbos raidos bei kalbėjimo sunkumų. Kaip mamai, tai buvo skaudi patirtis. Teko labai daug dirbti papildomai darželyje, mokykloje, su logopede bei namie. Perskaičiau daug literatūros, domėjausi kaip paskatinti dvikalbio vaiko kalbos raidą. Dabar drąsiai gali pasakyti, kad dvikalbystė – nėra sutrikimas! Visų svarbiausia, gyvenant svetur, yra puoselėti savo gimtąją kalbą ir tautiškumą, nes tai yra pagrindas vaiko kalbai ir asmenybės tobulėjimui. Svarbu yra leisti vaikui rinktis bei suteikti galimybę jam plėsti savo žinias.

Daiva Vėliuvienė 

daiva

Aš, Daiva Vėliuvienė, gimiau 1961 m. birželio mėn 26 d. Šilalės rajone. 1979 m. baigiau Šilalės Simono Gaudiešiaus gimnaziją ir tais pačiais metais įstojau į Šiaulių Pedagoginį Institutą, pradinių klasių su muzika specialybę. Pedagoginį darbą dirbau 17 metų – pradinių klasių mokytoja, darželio grupės auklėtoja, o tais laikais buvusiose kaimo aštuonmetėse mokyklose teko dirbti ir muzikos mokytoja bei dėstyti ir kitus įvairius dalykus, vadovauti įvairiems būreliams. Nuo mokyklos laikų, visada patiko darbas su vaikais, įvairi užklasinė veikla buvo mano kasdienybė. Esant galimybei vykdavau į kursus, seminarus, nuolat gilinau savo žinias šioje srityje. Esu baigusi ir Šilalės vaikų muzikos mokyklą, mokiausi groti akordeonu. Šeimyninėms aplinkybėms pasikeitus mano pedagoginė veikla nutrūko, teko imtis kitų darbų, kad kuo daugiau laiko liktų namams. Tačiau dažnai buvau kviečiama dalyvauti įvairioje veikloje, kurią organizuodavo buvę mokyklų kolektyvai – krepšinis, tautinių šokių, agitmeninės brigados, dramos rateliai… 2011 m. draugės pakviesta atvykau į Islandiją. Buvo nelengva, tačiau šiandien dėl savo sprendimo nė kiek nesigailiu ir kai vieną dieną buvau užkalbinta Jurgitos Millerienės prisidėti prie lietuviškos mokyklėlės veiklos, sutikau pabandyti vėl prisiminti tai, ką kažkada su tokiu malonumu dariau anksčiau. Didelis džiaugsmas būti su nuostabiomis ir žingeidžiomis kolegėmis, su mažaisiais vaikučiais, kurie suteikia daug laimės ir tiek įvairių emocijų!!! Tikiuosi būti naudinga kolektyvui, vaikams, jų tėveliams!

Roberta Kačinskienė 

roberta 

Aš, Roberta Kačinskienė gimiau 1991 m. birželio 22 d. Pasvalyje. Mokiausi  Pasvalio  Levens  pagrindinėje mokykloje, po to Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje. Turiu sukaupus daug patirties ir žiniu įvairiose sporto šakose. Lankiau tinklinio, stalo teniso, lengvosios atletikos būrelius, bet mylimiausia sporto šaka, kuri yra išlikus iki dabar, tai  – boksas.  Pasvalio sporto rūmuose praleidau visa savo paauglystę.

2010 m. birželio mėnesį  atvykau į Islandiją. Gyvenu čia iki šiol. Islandijos lituanistinėje mokykloje „Trys Spalvos“ atsidūriau netikėtai. Mane pakvietė Jurgita Millerienė. Labai džiaugiuosi, myliu vaikus ir tikiuosi su jais susidraugaut bei įgyti daug naujos ir įdomios patirties.